LIETUVOS  NACIONALINIS  ATLASAS



LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO I TOMAS

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO II TOMAS 

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO I IR II TOMŲ KOMPLEKTAS

 

 

„Kelias į pilietiškumą prasideda nuo tėvynės pažinimo. Lietuvos nacionalinis atlasas pateikia išsamų Lietuvos raidos paveikslą. Tai puiki vaizdinė informacinė priemonė, padėsianti gilinti žinias apie mūsų valstybę. Kviečiu visus domėtis Lietuva ir ja didžiuotis. Jūsų rankose – patikimas kelrodis šioje kelionėje“.

Lietuvos Respublikos Prezidentė

Dalia Grybauskaitė

Lietuvos nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.

 

Istorija

Nacionalinio atlaso parengimas ir išleidimas – svarbus įvykis kiekvienos tautos kultūriniame gyvenime.

Suomija, dar būdama Rusijos imperijos sudėtyje, savo tautiškumą išreiškė 1899 m. išleidusi pirmąjį pasaulyje nacionalinį atlasą. Siekiant tarptautiškumo, atlasas parengtas prancūzų kalba, o jo santraukos parašytos suomiškai ir švediškai. Šiuo metu jau Suomija turi jau 8-ąjį kartografinio kūrinio leidimą.

Šiuo metu 83 pasaulio šalys yra išleidusios savo nacionalinius atlasus, daugelis jų – po kelis atnaujintus leidimus. Ypač daug nacionalinių atlasų išleista XX a. 3–4 ir 8–9 dešimtmečiais. To prielaida buvo po pasaulinių karų susiklosčiusi nauja geopolitinė, socialinė, ekonominė, kultūrinė situacija. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse nacionalinių atlasų leidimo ir atnaujinimo poreikis atsirado ir po XX a. paskutiniojo dešimtmečio geopolitinių, ekonominių ir socialinių pokyčių.

Apie nacionalinį atlasą Lietuvoje pradėta mąstyti 1966 metais VU Gamtos mokslų fakultete įsteigus Kartografijos laboratoriją. Šio padalinio steigimo iniciatorius ir ilgalaikis atlaso rengimo mokslinis vadovas buvo fakulteto dekanas prof. V. Chomskis. 1981 metais, Lietuvai dar tebesant Sovietų Sąjungos sudėtyje, išleistas „Lietuvos TSR atlasas“, kurį tik iš dalies galima priskirti nacionalinių atlasų kategorijai. Netrukus pradėtas rengti antrasis atlaso leidimas. Deja, nors buvo parengta daugelis žemėlapių, dėl politinių pokyčių atlaso nespėta išleisti, o vėliau žemėlapiai tapo neaktualūs dėl ekonominių ir socialinių pasikeitimų. Tačiau idėjos sukurti ir išleisti fundamentalų kartografinį kūrinį, atspindintį šalies politinę, kultūrinę ir istorinę raidą bei lietuvių tautos egzistenciją, niekada nebuvo atsisakyta.

Vilniaus universiteto kartografų ir geografų iniciatyva Nacionalinio atlaso idėja atgaivinta 1998 m. Mokslinė redakcinė kolegija, kurios vyriausias mokslinis redaktorius buvo prof. P. Kavaliauskas, suformavo pagrindinę atlaso koncepciją ir jo skyrių turinį. Doc. A. Pilipaičio vadovaujama Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro darbuotojų ir įvairių specialybių autorių komanda rengė žemėlapius. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos finansavo šiuos darbus nacionalinės kartografavimo programos apimtyje.  Deja, lėšų atlasui išleisti neatsirado, o vėliau dalį žemėlapių ir aiškinamųjų tekstų teko perdaryti ar atnaujinti. 2014 metais Nacionalinė žemės tarnyba inicijavo atlaso atnaujinimo darbus, kuriuos atliko Vilniaus universiteto Kartografijos centras. 2015 metų pradžioje išleistas Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas. Atlaso bendruosius geografinius ir teminius žemėlapius parengė skirtingų šalies mokslo, valdymo, ūkio, švietimo, kultūros organizacijų įstaigų specialistai. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas parengtas Vilniaus universiteto Kartografijos centrui bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkais.

 

Apie atlasą

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Nacionalinis atlasas – pirmas tokio masto enciklopedinis leidinys.

Kuriant nacionalinio atlaso koncepciją, formuojant atlaso turinį, grafinį žemėlapių pateikimą ir jų redakcinės formos sprendinius, siekta patenkinti kiek galima platesnio potencialių naudotojų rato poreikius. Kurtas vientisas išsamus kūrinys, kurį sudaro teminiai tomai, skirti Lietuvos valstybės teritorijos raidai, gamtai, istorijai bei ekonominei ir socialinei raidai.

Atlaso žemėlapiai yra suskirstyti į teminius skyrius ir sudaro vienalytį rinkinį, kuris nuosekliai atskleidžia temą.

Kol kas išleisti du pirmieji Lietuvos nacionalinio atlaso tomai iš planuojamų trijų.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys: „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“. Nacionalinio atlaso pirmame tome publikuojami 224 autoriniai žemėlapiai, kuriuose pavaizduota mūsų valstybė pasaulio ir Europos kontekste, čia pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje visapusiškai pristatyta Lietuva ir jos gamta.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai trečioji atlaso dalis Istorija. Tai pirmasis kartografinis kūrinys, kuriame glaustai, bet išsamiai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Leidinio antrą tomą sudaro keturi skyriai: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (iki 1795 m.)“, „Lietuva XIX amžiuje“, „Nepriklausoma Lietuva (1918-1940 m.)“, „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.)“. Antrame tome pateikiami 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai Lietuvos nacionaliniam atlasui.

Pagrindinis Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių mastelis 1:1 000 000, leidžiantis detaliai kartografuoti reiškinius, paplitusius visoje valstybės teritorijoje. Toks mastelis nulemia neįprastą leidinio formatą: 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga; I tomas sveria 4,358 kg, II tomas – 3,848 kg. Abu atlaso tomai išleisti 500 egzempliorių tiražu.

Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą objektyvią informaciją apie įvairiausias valstybės gyvavimo ir veiklos sritis. Taip pat nacionalinis atlasas yra neatskiriama valstybės įvaizdžio dalis, jo informacija reikalinga kaip sisteminės informacijos apie valstybę rinkinys, mokymosi ir mokymo bei švietimo priemonė.

Lietuvos nacionalinio atlaso sudarytojai ir leidėjai tikisi, kad šis fundamentalus kartografinis kūrinys bus svarbus informacijos šaltinis politikams, administravimo ir valdymo institucijų darbuotojams, visuomenės veikėjams, mokslo, švietimo, kultūros darbuotojams ir visiems šalimi besidomintiems ir besirūpinantiems piliečiams. Atlasas taip pat turėtų tapti svarbiu didaktiniu įrankiu mokyklose, gimnazijose, kolegijose ir universitetuose.

 

Kaip įsigyti Lietuvos nacionalinį atlasą

Lietuvos nacionalinis atlasas parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos užsakymu.

Išimtinės turtinės autorių teisės priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.

Atlaso rengėjas Vilniaus universiteto GMF Kartografijos centras.

Atlaso leidėjas VĮ „GIS-Centras“.

Lietuvos  nacionalinio  atlaso  I  ir  II  tomus galima įsigyti:

- parduotuvėje „Žemėlapių pasaulis“, Sėlių g. 66, Vilniuje 

- internetinėje parduotuvėje www.mapshop.lt

Maloniai kviečiame susisiekti:                  (8~5) 2754112                  mapshop@gis-centras.lt

 

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO I TOMAS

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO II TOMAS 

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO I IR II TOMŲ KOMPLEKTAS

 


Lietuvos nacionalinis atlasasLietuvos nacionalinis atlasas. I tomasLietuvos nacionalinis atlasas. I tomasLietuvos nacionalinis atlasas. II tomasLietuvos nacionalinis atlasas. II tomasLietuvos nacionalinio atlaso pristatymas Valstybės pažinimo centreLietuvos nacionalinio atlaso pristatymas Valstybės pažinimo centre